užriestuodegis

užriestuodẽgis, -ė smob. (2) 1. kas užriesta uodega (ppr. apie kiaulę, šunį): Tuojau versim (pjausim) užriestuodẽgį Skr. 2. prk. kas visur bėgioja, liežuvauja: Tai ta užriestuodẽgė tę bėga pletkavodama Skr.